NUO MOKYTOJO EMOCINĖS GEROVĖS IKI VAIKO SAVIREGULIACIJOS

Akredituoto „Erasmus+“ mobilumo projekto rezultatai ir jų tęstinumas

Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelis-darželis, įgyvendindamas pirmąjį akredituotą „Erasmus+“ mobilumo projektą, stiprino pedagogų emocinę gerovę ir vaikų socialinį emocinį ugdymą. Mokymuose ir darbo stebėjimo veiklose įgyta patirtis pritaikyta kasdienėje darželio veikloje: nuosekliai taikyti pedagogų emocinės gerovės, savirūpos, emocinio atsparumo ir streso valdymo metodai, stiprintas kolegialus bendradarbiavimas. Vaikų grupėse į kasdienes veiklas integruoti socialinio emocinio ugdymo metodai, padedantys pažinti ir išreikšti emocijas, ugdyti pasitikėjimą savimi, reguliuoti savo elgesį, kurti pagarbius santykius ir spręsti nesutarimus. Projekto rezultatai ir pokyčiai įstaigoje vertinti remiantis pedagogų apklausomis, vaikų pasiekimų stebėjimu, pedagogų refleksijomis ir taikomų metodų naudos kasdienėje ugdymo praktikoje aptarimais.

Veiklos grindžiamos bendruomenės poreikiais

Projekto veiklos planuotos atsižvelgiant į pedagogų emocinės ir socialinės gerovės vertinimą. Pradinė apklausa atskleidė poreikį stiprinti praktinius streso valdymo gebėjimus, sudaryti daugiau galimybių kolegialiam bendravimui ir skirti nuoseklų dėmesį savirūpai. Šios įžvalgos padėjo kryptingai pasirinkti profesinio tobulėjimo temas ir organizuoti mokymąsi įstaigoje.

Vaikų pasiekimų stebėjimas išryškino poreikį stiprinti gebėjimą valdyti emocijas ir elgesį, bendradarbiauti bei spręsti tarpusavio nesutarimus. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, tikslintos ugdymo priemonės ir kasdienės veiklos, padedančios pažinti ir išreikšti jausmus, išsakyti savo poreikius, išklausyti kitą ir mokytis susitarti.

Europos patirtys praturtino ugdymo praktiką

2025 m. spalį Splite, Kroatijoje, mokymuose „Well-Being Strategies for Teachers“ dalyvavusios darbuotojos tobulino savirūpos, dėmesingumo, streso signalų atpažinimo ir emocinės savireguliacijos gebėjimus. Mokymų patirtis pritaikyta įstaigoje organizuojant pedagogų emocinės gerovės užsiėmimų ciklą, kuriame nuosekliai taikytos sąmoningumo, savirūpos ir streso valdymo praktikos, skirtos emociniam atsparumui stiprinti ir kasdienei savijautai gerinti.

2025 m. lapkritį Barselonoje, Ispanijoje, vykusiuose mokymuose „SEL in Preschool Education“ daugiausia dėmesio skirta socialiniam emociniam ugdymui ikimokykliniame amžiuje. Pedagogės gilino žinias apie emocijų atpažinimą ir raišką, konfliktų sprendimą, savo jausmų bei poreikių išsakymą „aš“ žinutėmis, bendradarbiavimo metodus ir ramybės erdvių kūrimą. Įgytos žinios pritaikytos kasdienėje vaikų grupių veikloje. Naudojamas „Emocijų stiklainis“ padeda vaikams įvardyti savo jausmus, „Jausmų termometras“ – atpažinti jų intensyvumą, o rytinis ritualas „Labas rytas, šiandien aš…“ skatina pasidalyti savo nuotaika ir išgirsti, kaip jaučiasi kiti. Taikydamos šiuos metodus, pedagogės stebi vaikų gebėjimą atpažinti ir išreikšti emocijas, padeda mokytis jas valdyti bei atliepti kitų jausmus.

2026 m. kovą darbo stebėjimo vizito Slovėnijos „Vrtec Podlehnik“ darželyje metu pedagogės susipažino su socialinės emocinės paramos organizavimu kasdienėse veiklose, darbuotojų bendradarbiavimu ir vaikų pažangos dokumentavimu. Kitų Europos šalių patirtis suteikė pagrindą profesinėms diskusijoms, savo praktikos įvertinimui ir darželio bendruomenei tinkamų sprendimų taikymui.

Įgyta patirtis pritaikyta darželio kasdienybėje

Vienas svarbiausių projekto rezultatų – 40 valandų kvalifikacijos tobulinimo programa „Emocinės gerovės stiprinimas: mokytojo ir mokinio gerovei“, kurią parengė Jurgita Cikanavičienė kartu su bendraautorėmis Jūrate Buivydiene, Gilija Gajauskiene ir Violeta Mišeike. Pagal šią programą surengti mokymai Kelmės rajono ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams, bei bei pagalbos mokiniui specialistams, todėl projekto metu sukaupta patirtis pasiekė ir kitų ugdymo įstaigų bendruomenes.

Socialinio emocinio ugdymo kryptis plėtota ir 2026 m. tarptautiniame „eTwinning“ projekte „Colourful Backpack of Emotions“. Partneriai kartu kūrė ir įgyvendino vaikų emociniam raštingumui bei savireguliacijai skirtas veiklas, dalijosi metodais ir vaikų darbais. Šis bendradarbiavimas papildė darželyje vykdomą ugdymą ir sudarė galimybę pedagogams plėtoti profesinius ryšius su kitų šalių kolegomis.

Vaikų pažanga nustatyta visose vertintose srityse

2026 m. gegužę pakartotinai įvertinus vaikų pasiekimus, pažanga nustatyta visose septyniose ikimokyklinio ugdymo grupėse ir visose penkiose vertintose socialinio emocinio ugdymo srityse. Didžiausi pokyčiai užfiksuoti problemų sprendimo ir santykių su suaugusiaisiais bei bendraamžiais srityse. Taip pat gerėjo emocijų suvokimas ir raiška, savivoka ir savigarba, savireguliacija ir savikontrolė.

Šie gebėjimai svarbūs kasdienėse vaiko gyvenimo situacijose: išsakant savo jausmus, reaguojant į nusivylimą, sprendžiant nesutarimus ir bendradarbiaujant. Nuoseklus socialinis emocinis ugdymas suteikia vaikams priemonių geriau suprasti save ir kitus.

Pažanga vertinta atsižvelgiant į natūralią vaikų raidą, šeimos ir viso ugdymo proceso įtaką. Projekto metu taikytos praktikos buvo šio ugdymo proceso dalis.

Sustiprėjo pedagogių pasitikėjimas savo gebėjimais

Pedagogų apklausų palyginimas atskleidė didesnį pasitikėjimą savo profesiniu pasirengimu. Pakartotinėje apklausoje 63,6 proc. pedagogių nurodė turinčios pakankamai žinių ir įgūdžių socialinėms bei emocinėms situacijoms valdyti; pradinėje apklausoje taip atsakė 37,5 proc.

Pradinėje anoniminėje apklausoje dalyvavo 24, pakartotinėje – 22 pedagogės. Šie duomenys atspindi bendras apklaustųjų grupių tendencijas, todėl nėra laikomi tų pačių asmenų individualios pažangos ar vien projekto poveikio matu.

Projekto patirtis sustiprino dėmesį pedagogo savijautai ir kolegialiai paramai. Gebėjimas atpažinti savo emocinę būseną, sąmoningai pasirinkti reagavimo būdą ir pasitarti su kolega svarbus kuriant ramią, vaiką palaikančią ugdymo aplinką. Emocinės gerovės stiprinimas išlieka tęstine įstaigos veiklos kryptimi.

Išliekamoji projekto vertė

Projekto išliekamąją vertę kuria kasdienėje ugdymo veikloje taikomi metodai, sustiprinti pedagogų gebėjimai ir sukaupta metodinė medžiaga. Parengta ir akredituota kvalifikacijos tobulinimo programa sudaro galimybę šia patirtimi naudotis ir ateityje. Tarptautinio mokymosi rezultatai taip prisideda prie ilgalaikio dėmesio mokytojo emocinei gerovei ir vaiko socialiniam emociniam ugdymui.

Jūratė Buivydienė, neformaliojo švietimo mokytoja

Bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Nacionalinės agentūros ir Europos Komisijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.