MAŽI SUSTOJIMAI, KEIČIANTYS MOKYTOJO KASDIENYBĘ

Mokytojo diena dažniausiai praeina rūpinantis kitais – pastebint vaiko emocijas, sprendžiant netikėtas situacijas, telkiant grupę ir kuriant saugią aplinką. Tačiau tam, kad galėtų būti atrama vaikui, mokytojui taip pat reikia laiko sustoti, išgirsti save ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

Ši mintis tapo pagrindu Kelmės lopšelyje-darželyje „Kūlverstukas“ pradėtam mokytojų emocinės gerovės praktikų ciklui. Jį įkvėpė „Erasmus+“ neformaliojo švietimo mokytojos Jūratės Buivydienės ir socialinės pedagogės metodininkės Jurgitos Cikanavičienės įgyta patirtis. Iš tarptautinių mokymų parsivežtos idėjos neliko tik užrašuose – jos buvo perduotos kolegėms, praktiškai išbandytos ir pritaikytos mūsų įstaigos kasdienybei.

Nuo rudens iki pavasario vykę susitikimai mokytojoms suteikė erdvę trumpam atsitraukti nuo įprasto darbo tempo ir dėmesį nukreipti į savo savijautą. Sąmoningo klausymosi praktika „Bliss“ kvietė nurimti per garsą, kvėpavimą ir kūno pojūčius. Meditacinis menas leido kurti be vertinimo ir reikalavimo pasiekti konkretų rezultatą. Tai buvo galimybė pabūti procese, kuriame nereikia skubėti, taisyti ar siekti tobulumo.

Įsižeminimo technika „5-4-3-2-1“ mokytojoms pasiūlė paprastą būdą susigrąžinti dėmesį į dabarties momentą, kai minčių ar įtampos tampa per daug. Sąmoningo valgymo praktika padėjo pastebėti, kiek daug kasdien atliekame automatiškai, o dėkingumo užsiėmimai skatino sąmoningiau atkreipti dėmesį į tai, kas dienoje buvo gera ir palaikė. Minčių iškrovos metodas (angl. „Brain Dump“) tapo priemone išrašyti galvoje besisukančias mintis, sumažinti jų keliamą krūvį ir aiškiau pamatyti, kas tuo metu svarbiausia.

Didžiausias pokytis slypi ne pačių metodų skaičiuje, o kitokiame požiūryje į mokytojo savijautą. Rūpinimasis savimi pamažu tampa ne dar viena papildoma užduotimi, bet profesinės kasdienybės dalimi. Mokytojos ne tik išgirdo apie streso valdymą, bet ir pačios patyrė skirtingas praktikas, galėjo atsirinkti sau tinkamiausias, apmąstyti jų naudą ir ieškoti galimybių jas taikyti kasdien.

Po užsiėmimų surinktos refleksijos padėjo sustoti dar kartą – įvardyti savo patirtį, pastebėtus pojūčius ir tai, ką norėtųsi tęsti. Tokiu būdu tarptautiniuose mokymuose įgytos žinios virto ne vienkartine veikla, o bendru mokymosi procesu, stiprinančiu darbuotojų emocinės gerovės kultūrą įstaigoje.

Mokytojo savijauta neatsiejama nuo vaikų savijautos. Kai suaugęs žmogus geba atpažinti savo įtampą, sąmoningai sustoti ir ramiau reaguoti, jam lengviau išgirsti vaiką, priimti jo emocijas ir išlaikyti saugų, pagarbų ryšį. Todėl rūpinimasis mokytojų emocine gerove kartu yra ir rūpinimasis ugdymo kokybe bei aplinka, kurioje kasdien auga vaikai.

Šis veiklų ciklas parodė, kaip „Erasmus+“ patirtis gali tapti tikru pokyčiu įstaigoje – kai naujos žinios pasiekia kolegas, yra išbandomos, reflektuojamos ir palaipsniui įsitvirtina kasdienėje bendruomenės kultūroje.

Bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Nacionalinės agentūros ir Europos Komisijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.