EMOCIJŲ VANDENYNAS DARŽELYJE: TRYS METODAI, PADĖSIANTYS VAIKUI SUPRASTI SAVE

Ikimokyklinis amžius – tai ypatingas tarpsnis, kai vaiko emocinis pasaulis primena audringą vandenyną. Vieną akimirką mažylis gali džiūgauti, o kitą – gultis ant grindų iš nevilties. Specialistai pabrėžia: tai nėra „blogas elgesys“. Tai ženklas, kad vaiko smegenys intensyviai mokosi apdoroti sudėtingą informaciją ir stiprius jausmus.

Siekdamos padėti vaikams šioje emocinėje kelionėje, Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo mokytojos Viktorija Mozūraitė ir Milda Čekanauskienė mokytojų metodinės grupės susirinkimo metu pasidalino trimis praktiniais metodais. Juos mokytojos įgijo dalyvaudamos „Erasmus+“ akredituoto mobilumo projekto mokymuose Ispanijoje „Socialinis ir emocinis ugdymas (SEM) ikimokyklinio ugdymo srityje“.

Metodai taikomi reguliariai, stebint vaikų gebėjimą atpažinti, įvardyti ir valdyti emocijas.  Tai trys kryptingi žingsniai emocinio intelekto ugdymo link. Kad emocijų pažinimas taptų ne prievole, o smagiu žaidimu, mokytojos rekomenduoja pasitelkti šiuos metodus:

1. „Emocijų stiklainis“ – tai vizualus būdas „pamatyti“ savo jausmus. Naudodami spalvotus akmenukus ar tiesiog spalvotas korteles, vaikai mokosi įvardyti savo būseną. Įdėdamas „emociją“ į stiklainį, vaikas simboliškai atskiria ją nuo savęs – taip jausmas tampa nebe toks gąsdinantis, jį galima apžiūrėti ir suprasti.
2. „Jausmų termometras“ – šis metodas padeda suprasti emocijų intensyvumą. Kaip ir matuojant kūno temperatūrą, „jausmų termometras“ rodo, kada esame ramūs (žalia zona), o kada emocinė įtampa kyla iki „karščiavimo“ (raudona zona). Tai moko vaikus pastebėti pirmuosius pykčio ar nerimo ženklus dar prieš jiems virstant nekontroliuojama audra.
3. „Labas rytas, šiandien aš…“ – kiekvienos dienos pradžios ritualas, skatinantis savirefleksiją. Tai paprastas sakinys, suteikiantis vaikui erdvę saugiai pasakyti, su kokia nuotaika jis atėjo į grupę. Tai moko ne tik atpažinti savo jausmus, bet ir ugdo empatiją stebint, kaip šiandien jaučiasi draugas. Suaugusiojo vaidmuo: būti švyturiu audroje.

Svarbiausia žinutė tėvams ir pedagogams – mūsų užduotis nėra „pataisyti“ vaiko emociją ar kuo skubiau jį pralinksminti. Jausmai savaime nėra nei geri, nei blogi – jie tiesiog yra. „Suaugusiojo vaidmuo – būti šalia, priimti visus jausmus be teisimo ir parodyti vaikui, kad net ir didžiausia audra galiausiai nurimsta“, – teigia mokytojos. Kai vaikas jaučia, kad jo pyktis ar liūdesys negąsdina suaugusiojo, jis mokosi pasitikėti savimi ir pasauliu. Šie trys metodai – tai maži žingsneliai didelio emocinio atsparumo link.

Pastebime, kad vaikai vis dažniau drąsiai įvardija savo jausmus, geba pasakyti, kada jaučiasi pikti ar liūdni, ir lengviau priima suaugusiojo pagalbą. Mažėja impulsyvių reakcijų, stiprėja tarpusavio supratimas grupėje. Ilgalaikėje perspektyvoje tai prisideda prie vaikų emocinio atsparumo ir saugios emocinės aplinkos kūrimo.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.