MOKYMASIS TARPTAUTINĖJE ERDVĖJE: PROGRAMOS „ERASMUS+“ KA1 PROJEKTO MOBILUMO VEIKLOS MALJORKOJE

Įtrauktis iš tiesų prasideda nuo savęs, o mokymasis gyventi kartu yra kelias į šviesesnę ir įtrauklesnę ateitį.

Norime pasidalinti su jumis įdomiomis įžvalgomis ir metodais, kurie buvo pristatyti mūsų mokytojoms Jūratei Buivydienei ir Gilijai Gajauskienei per jų kvalifikacijos kėlimo kursus Maljorkoje, kurie vyko rugsėjo 7–13 dienomis. Šie kursai įgalino mus transformuoti mokymo metodus įtraukiojo ugdymo kontekste ir suteikė mums galimybę pasinerti į skirtingų šalių kultūras ir švietimo sistemas.

Mobilumas Maljorkoje prasidėjo veikla, kurios tikslas – skatinti mobilumo dalyvius susipažinti asmeniniu lygmeniu. „Klausk manęs – susipažinkime“ metodas leido mobilumo dalyviams pradėti atvirą bendravimą ir bendradarbiavimą. Vėliau, naudodami „karuselės metodą“ (indėlis, baimės, lūkesčiai), mobilume dalyvavę mokytojai atvirai dalinosi savo mintimis ir rūpesčiais bei aptarė  atviro dialogo svarbą kuriant aplinką, kurioje mokiniai jaučiasi saugiai reikšdami savo mintis ir baimės.

„Tarpkultūrinio ledkalnio ir D.I.E. metodo“ pratybos padėjo suprasti kultūras, jų vertybes ir įsitikinimus, kurie formuoja elgesį. Šios pratybos skatino kultūrinį jautrumą ir empatiją, kurie yra svarbūs veiksniai skatinant įtrauktį klasėje. Suprasdami daugialypę kultūros prigimtį, mokytojai gali sukurti aplinką, kurioje vertinamos įvairios perspektyvos.

Programos dalyviai tobulino gebėjimą glaustai pristatyti savo įstaigas, naudodami „lifto aikštelės“ metodą. Šis metodas parodė, kad, bendradarbiaujant su kitomis šalimis, labai svarbus efektyvus bendravimas ir informacijos sklaida.

Norint suprasti atskirtį ir skatinti įtrauktį, dažnai reikia vizualinės perspektyvos. „Foto balso“ metodas leido užfiksuoti ir apmąstyti išskirtinę praktiką. Šis metodas  –  galingas įrankis, kuris skatina kritinį mąstymą, empatiją, gerina bendravimo įgūdžius.

Konfliktų sprendimas yra svarbus įtraukties komponentas, o „A.B.C.D.“ metodas, apimantis problemos supratimą, konfliktų sprendimo stilius, kolegų tarpininkavimą ir vaidmenų žaidimą, suteikė pedagogams įgūdžių, reikalingų veiksmingai spręsti konfliktus klasėje. Įgalindami mokinius kaip bendraamžių tarpininkus, galime sukurti darnesnę ir įtraukesnę klasės aplinką.

Įtraukties į mokyklas strategijos, naudojant neformalius metodus, tokius kaip „Įgalinimo žvaigždė“, skatina kūrybiškumą ir aktyvų dalyvavimą. Šis metodas leidžia pedagogams sukurti dinamišką ir įtraukią mokymosi aplinką, atitinkančią įvairius mokinių poreikius ir gebėjimus.

Dalyvaudamos  programos „ERASMUS+“ KA1 projekto mobilumo veiklose Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelio-darželio neformaliojo švietimo mokytoja Jūratė Buivydienė ir logopedė, specialioji pedagogė Gilija Gajauskienė pasisėmė žinių bei įgūdžių, kurie gali praturtinti ugdymo aplinką. Pedagogių patirtis Maljorkoje ne tik sustiprino jų įsipareigojimą įtraukiajam ugdymui, bet ir praplėtė akiratį, leidžiant reikšmingai prisidėti prie įstaigos dalyvavimo programos „Erasmus+“ projekte (Nr. 2023-1-LT01-KA122-SCH-000129753) „Skaitmeninių mokymo priemonių galimybės ir inkliuzinio ugdymo įgyvendinimas“.

Šis  kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir

 Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.